- spurga
- spùrga sf. (1) Š, NdŽ, LD215(Škn, Lp, Ds), spurgà (3) Rtr, KŽ; Ser žr. spurgas: 1. Q278, Sut, Rp, KŽ, Vlkv, TŽI226(Prl). LTR(Srd), Brž, Mrc, Vp Nuskink nuo apvynojų spùrgas J. Didelės spùrgos – kai avies lipa (uodegėlė) Jnš. Viršūnėlėn augsiu, aukštai spùrgas krausiu DrskD103. O kas šakelė – aukso spurgùžė, ant viršūnėlės raiba gegužė JV526. Kas man sukraus aukselio spurgeles? LTR(Kš). Pasibraukiau apynėlio spurgẽlių vožniausių (d.) Asv. 2. N, [K], Amb, LTII433, KŽ Šakelė [su] daugel spurgų CII551. Vynmedžiai gavo spurgas brš. 3. Švyliai sidabro spurgomis pasidabino sp. Ant tėvo dvaro žalia liepa stovėjo, oi kas šakelė – aukso spurgelė (d.) Krsn. Toje liepelėj šimtas šakelių, kožnoj šakelėj aukso spurgelė BsO212. 4. medžio viršūnė: Jeigu varnos an pačios spurgẽlės, tai bus šalčiukas Grv. ^ Anas jau an pačios spùrgos ažlipo besigirdamas (be saiko giriasi) LKKXIII118 (Grv). 5. Kpč burbulas, purslas: Matai, kaip spurgos šoka ant vandens… Bus didelė audra į vakarą V.Krėv. Iš vandenio spùrgos eina Azr. 6. apvalus iškilimas, pūslė: Būt gera duona, ale kad išejo spùrgom Vrnv. ║ rumbas, paputimas nuo kirčio: Kap ėmė anas jį mušt, tai net spùrgos šoka Arm. 7. Srj prk. lašas: Žiūrėk, kap jis sukaito: prakaitas net spùrgom rieda Lp. Spùrgos prakaito varva Drsk. Iškrito kelios spùrgos lietaus Knv. Ko neužsirėkė ant manęs, ka išlėjau spurgẽlę pieno Knv. Žalian medžian inpjauk – ir iššoks spùrga Rdš. ║ riebalų lašas, akis sriuboje: Barščiai tokie riebūs – vienos spùrgos Lp. 8. A1886,112, KŽ prk. pagražinimo akutė: Vienoje šalyje prapuolė karaliui iš karūnos trys spurgos deimanto LTR(Mrj). Motule mano, širdele mano, aukselio žiedo spurgele (d.) Kb. 9. ppr. dem. maloninis epitetas: Motužėle, širdužėle, aukselio spurgele, neduok man pražūti, visą amželį ašarėles lieti V.Krėv. Lydi motulė širdelė, balto sidabro spurgelė (d.) Mrc. Tu mano spurgele, kam tu mane palikai? LTR(Rtn). Motinėle, aukso spurgele, kai tu numirsi, aš ateisiu pas tave an aukšto kalnelio Švn. 10. Mrj, Ss, Krsn, Švn, Rtn, Sn, Grz grąžto smaigalys, įvijos viršūnė: Nekraipyk grąžto, ba spùrgą nulauši begrąžydamas Srj. Negal įgręžti, spùrga suvisu sudilus Škn. Kas iš jo grąžto, kad jau be spùrgos Dkš. 11. bumbulas: Kepuriukė numegzta ir ant viršaus spùrga uždėta KzR. ║ iš kailio susukta saga: Ištrūkinėjo visos spùrgos, nėr kuo susisagyt Grš. 12. LKAI139 girnų sukutis. 13. ppr. pl. Q309, CI1118, BzF175, KŽ žr. spurgas 6: Gobiau baltą šilko skarą su sidabro spurgužėlėm rš. Prie lanko galų pririšamos spalvotos spurgos rš. 14. KŽ žr. spurgas 8. | Vilnių spùrgos KŽ. Dangus buvo skaisčiai žydras su balzganų debesų spurgomis rš. 15. GK1934,87, DŽ kul. riebaluose virtas apvalus pyragaitis: Spurgų suvalgyk, kavos išgerk su pienu V.Bub.
Dictionary of the Lithuanian Language.